Nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojo nauja dalyvumo lygio nustatymo tvarka. Ji labai sudėtinga ir daugeliui reiškia biurokratiją, ilgą laukimą ir ne visada teisingą vertinimą. Oficialiai tikslas – vertinti, kiek sveikatos būklė riboja žmogaus dalyvavimą kasdieniame gyvenime. Tačiau apraše daug dėmesio skiriama taisyklėms, terminams ir balams, o ne žmogaus realiai patiriamoms sunkumams.
Kas nustato dalyvumo lygį
Pagal aprašą:
„Dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“
Tai reiškia, kad ne gydytojas ar savivaldybė, o valstybės Agentūra sprendžia, ar žmogui reikalinga pagalba ir kiek.
Dalyvumo teisę turi:
„asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas.“
Tai reiškia žmones, kuriems oficialiai konstatuota negalia ar dalyvumo poreikis.
Kada prasideda vertinimas
Process prasideda pas gydytoją. Gydytojas vertina:
„ar po visų gydymo priemonių asmens sveikatos būklė išlieka pablogėjusi ilgą laiką.“
Jei taip, gydytojas parengia dokumentus – „siuntimą į Agentūrą“. Be siuntimo negalima pradėti formalų dalyvumo vertinimą.
Gydytojas pateikia esminius dokumentus:
„klinikiniai elektroniniai dokumentai … ir (ar) Siuntimas į Agentūrą.“
Tai reiškia, kad medicininiai faktai turi būti pateikti oficialiai per elektroninę sistemą.
Taip pat gydytojas privalo informuoti asmenį apie tokią teisę:
„vizito ar konsultacijos metu informuoja asmenį ar atstovą apie galimybę kreiptis į Agentūrą.“
Tai svarbu, kad žmogus žinotų, jog gali pradėti procedūrą.
Terminai svarbūs žmogui
Asmuo ar jo atstovas turi:
„per 60 darbo dienų nuo dokumentų parengimo kreiptis į Agentūrą.“
Jei tai neįvykdoma, dokumentai negalioja ir viskas turi būti pradėta iš naujo. Tai viena iš dažnų praktinių problemų, su kuria susiduria žmonės – terminai baigiasi ir dokumentai „nustoja galioti“.
Medicininiai ir kiti dokumentai
Vertinimui būtini:
- klinikiniai elektroniniai dokumentai arba siuntimas;
- medicininiai dokumentai, patvirtinantys diagnozę;
- specifiniai teisėti dokumentai, priklausomai nuo priežasties (darbo metu įgauta trauma, profesinė liga ir kt.);
- asmens tapatybės dokumentas;
- nuotrauka ar sutikimas ją gauti.
„Asmuo ar atstovas Agentūrai pateikia: … prašymą nustatyti dalyvumo lygį … asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą … medicininius dokumentus.“
Tai reiškia didelį dokumentų kiekį ir reikalavimų įvairovę, kurią turi sukomplektuoti žmogus ar jo atstovas.
Vertinimo dalys – du etapai
1. Bazinis dalyvumas
Tai medicininė dalis. Ji apskaičiuojama balais, priklausomai nuo diagnozių:
- Pagrindinė diagnozė turi koeficientą 39
- Gretutinės diagnozės taip pat įtraukiamos, bet jas sudaugina mažesniais koeficientais
„Bazinis dalyvumas balais skaičiuojamas … ir apvalinamas iki sveiko skaitmens.“
Tai reiškia, kad žmogaus medicininis vertinimas daugeliu atvejų tampa matematinis skaičiavimas, o ne individualus atvejis.
2. Individualios pagalbos poreikis
Tai socialinė dalis. Ji vertinama klausimynu, kuriame nagrinėjami:
- ar asmuo gali savarankiškai gyventi;
- ar jis turi judėjimo ir orientacijos sunkumų;
- ar jam reikalinga pagalba kasdienėse veiklose.
Klausimynas pildomas Agentūroje, namuose ar net nuotoliniu būdu.
Kaip nustatomas procentas
Surinkus medicininį ir socialinį indėlį, dalyvumo lygis nustatomas taip:
- 401–432 balai – 0 % dalyvumo
- 351–400 balų – 5 %
- 301–350 balų – 10 %
- …
- 55–80 balų – 55 %
„Jeigu galutinis dalyvumo lygio balas yra 39–54 skaičių intervale, dalyvumo lygis nenustatomas.“
Tai reiškia, kad žmogus, kuris neturi pakankamai balų, oficialiai negauna jokio dalyvumo lygio, nors realūs sunkumai gali būti dideli.
Kada vertinimas neįvyksta
Agentūra gali atsisakyti vertinti, pavyzdžiui:
- žmogus neatvyksta be pateisinamos priežasties;
- atsisako dalyvauti;
- medicininiai duomenys nepatvirtina jokio kriterijaus;
- asmuo miršta.
Tokiais atvejais jis netenka galimybės gauti dalyvumo lygio.
Statistika: kiek yra neįgaliųjų ir dalyvumo kontekstas
Pagal oficialius duomenis:
- apie 231 000 asmenų su negalia gyveno Lietuvoje 2024 m. – tai sudaro apie 8,5 % visų gyventojų.
- Lyginant su 2023 m., jų skaičius padidėjo 2,3 %.
- Vaikų su negalia buvo apie 18,6 tūkst., suaugusių – 151,6 tūkst. darbingo amžiaus ir 60,9 tūkst. pensinio amžiaus asmenų.
Tai reiškia, kad dalyvumo lygio nustatymo procedūra aktuali šimtams tūkstančių žmonių.
Problemos, kurias išryškina aprašas
🔹 Sudėtinga biurokratija: žmogus turi surinkti daug dokumentų ir atitikti griežtus kriterijus.
🔹 Terminai: kai dokumentų galiojimas baigiasi, procesą reikia pradėti iš naujo.
🔹 Balai virš žmogaus: sprendžiama ne pagal realius poreikius, o pagal balų skaičių ir koeficientus.
🔹 Neatitinka realių sunkumų: žmogus su dideliais iššūkiais gali nepasiekti minimalaus balų skaičiaus ir netekti teisės gauti pagalbą.
Išvados
Nors dalyvumo vertinimo sistema siekia įvertinti asmens poreikius kompleksiškai, dabartinis aprašas pabrėžia formalumus ir balų modelį. Dėl to dalyvumo nustatymo procesas dažnai tampa sudėtingesnis nei realus pagalbos poreikis, o tai ne visada padeda žmogui su negalia gauti reikiamą paramą.
