Kėdainiuose šeštadienį įvyko.
Įvyko metų atidarymas.
Tai kultūros sostinė.
Vieta – Nevėžio pakrantė.
Ten rodė „Ašį“.
Tai buvo oratorija.
Oratorija – muzikos kūrinys.
Ji atliekama scenoje.
Dainuoja choras.
Dainuoja solistai.
Groja orkestras.
Oratorija pasakoja istoriją.
Istorija pasakojama garsais.
Ji būna iškilminga.
Svarbi muzika.
Svarbus tekstas.
Joje nėra vaidybos.
Nėra dekoracijų.
Nėra kostiumų.
Atgijo miesto kronikos.
Kronikos vandenyje.
Kronikos ore.
Kronikos gatvėse.
Dalyvavo savanoriai.
Jų buvo virš 400.
Visi – kėdainiečiai.
Taip skelbė savivaldybė.
Idėją sukūrė Žiurauskas.
Jis režisierius.
Jis scenaristas.
Atgijo poema.
Autorius Kaminskas.
Kūrinys „Kėdainių kronikos“.
Gyventojai dalyvavo.
Jie kūrė reginį.
Jie ne tik žiūrėjo.
Buvo šokėjai.
Buvo aktoriai.
Buvo akrobatai.
Buvo savanoriai.
Scena tapo tiltas.
Tai senamiestis.
Tai pėsčiųjų tiltas.
Veiksmas vyko ore.
Veiksmas vyko vandenyje.
Veiksmas vyko gatvėse.
Programa – „įspūDIDINGA“.
Ji skirta miestui.
Buvo daug projektų.
Jų per trisdešimt.
Buvo daug renginių.
Jų per šimtą.
Žiūrovai keliavo laiku.
Pažino miesto pradžią.
Prisiminė Radvilas.
Žvilgsnis krypo ateitin.
Ten technologijos.
Ten menas.
Ten naujovės.
Vyko parodos.
Vyko dirbtuvės.
Skambėjo džiazas.
Skambėjo poezija.
Buvo festivaliai.
Kultūros festivaliai.
Istorijos festivaliai.
Vyko tapybos pleneras.
Įvyko kraštiečių šventė.
