Tai nauja paroda.
Ji apie tvarumą.
Ji vyksta muziejuje.
Paroda vadinasi
„Panaudoti dar kartą“.
Ji kalba apie
priešistorės žmones.
Jų kasdienį gyvenimą.
Tvarumas nėra naujas.
Jis buvo seniau.
Tai buvo būtinybė.
Žmonės turėjo mažai.
Ištekliai buvo riboti.
Daiktai buvo vertingi.
Daiktų neišmesdavo.
Juos taisydavo.
Juos naudodavo vėl.
Juos perdarydavo.
Tai buvo norma.
Ne pasirinkimas.
Parodoje rodomi radiniai.
Jie seni.
Jie taisyti.
Jie perdirbti.
Daiktai turėjo istoriją.
Daiktai turėjo vertę.
Sulūžę daiktai
nebuvo išmetami.
Jie buvo pritaikomi.
Taip taupė metalą.
Metalą buvo sunku gauti.
Rodomas didelis lobis.
Jis iš bronzos.
Jam apie 3000 metų.
Lobis rastas pajūryje.
Netoli Ventspilio.
Dirbiniai atkeliavo iš šiaurės.
Iš Skandinavijos.
Juos planavo perlydyti.
Metalą naudoti iš naujo.
Tai rodo išmintį.
Tai rodo taupumą.
Parodoje matomi taisymai.
Matomos kniedės.
Matomos skylės.
Kai kurie taisymai
labai subtilūs.
Juos sunku pamatyti.
Daiktai pasakoja istorijas.
Apie jų gyvenimą.
Daiktai keitė paskirtį.
Smeigtukas tapo pakabučiu.
Žetonas tapo papuošalu.
Daiktai turėjo emocinę vertę.
Juos saugojo ilgai.
Juos perdavė vaikams.
Daiktai naudoti apeigoms.
Naudoti laidotuvėms.
Mirusius laidodavo
su daiktais.
Su ginklais.
Su papuošalais.
Kartais antkaklės
tapdavo apyrankėmis.
Jos buvo perdarytos.
Tai daryta vietoje.
Net prie kapo.
Paroda kviečia galvoti.
Apie mūsų daiktus.
Apie vartojimą.
Ji moko klausti.
Ar mums reikia tiek?
Ar mokame taisyti?
Tai pirma tokia paroda.
Ji apie tvarumą.
Per praeitį.
Paroda veiks Vilniuje.
Senajame arsenale.
Ji atidaroma sausio 21 dieną.
Ji veiks iki lapkričio.
Paroda skirta visiems.
Ji skatina mąstyti.
Ji skatina keistis.
