Gruodžio trylikta yra Šventos Liucijos diena.
Tai yra vienas didžiausių
krikščionių kankinės minėjimų Švedijoje.
Minėjimas išplito ir į kitas Skandinavijos
bei Baltijos šalis.
Ši šviesos šventė tapo tokia reikšminga,
kad ją minėti susiburia daug žmonių.
Švedijoje tai nėra valstybinė šventė.
Tačiau kiekvienas miestas ar kaimas
nepraleidžia progos ją paminėti.
Žmonės eina į bažnyčią pasiklausyti giesmių.
Mokyklose ir darželiuose jauniausieji rengia pasirodymus.
Žmonės, kurie negali sudalyvauti,
stebi šventę per televizorių
ar klausosi per radiją.
Jau daugiau nei trisdešimt metų
Šventos Liucijos diena švenčiama ir Lietuvoje.
Sostinėje vyksta Šventos Liucijos eisena.
Žmonės renkasi į koncertą
ir ragauja tradicinius švedų užkandžius bei gėrimus.
Šventa Liucija gyveno Italijoje, Sicilijoje,
o maždaug 303 metais buvo nukankinta Sirakūzuose.
Pasak legendos,
Liucija turėjo ypač gražias akis,
tad buvo daug norinčių ją vesti.
Tačiau Liucija davė skaistybės įžadus
ir nesutiko tekėti už jaunikio pagonio.
Atstumtasis įskundė krikščionių persekiotojams,
kad Liucija yra krikščionė.
Ji buvo nukankinta.
Jos akys buvo išdurtos,
o ji pati sudeginta.
Dabar Šventos Liucijos diena minima visoje Švedijoje.
Mokyklose mokiniai rengia siurprizą mokytojams.
Labai anksti, šeštą ar septintą valandą ryto,
mokiniai atvažiuoja į mokytojų namus,
paskambina ir dainuoja Šventos Liucijos dainą.
Mokytojai labai nustemba
ir vaišina mokinius nealkoholiniu glögg.
Tai yra karštas raudonas vynas su prieskoniais:
• migdolais,
• razinomis,
• gvazdikėliais,
• cinamonu).
Tačiau pagrindinis ryto akcentas yra Šventos Liucijos eisena,
vykstanti kiekvienoje mokykloje ir darbovietėje.
Eisena pradedama giesme „Sankta Lucia“,
toliau dainuojamos tradicinės švedų dainos.
Po eisenos susirinkusieji skanauja karštą vyną,
imbierinius sausainius
ir raitytos formos bandeles su šafranu.