Po 15 metų Lietuva vėl turės Tautinių mažumų įstatymą.
Ketvirtadienį taip nusprendė Seimas.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuva neturi nuo 2010 metų.
Kuomet baigėsi galioti ankstesnis įstatymas.
Vėliau vyko ne vienas bandymas priimti naują įstatymą.
Tačiau jie buvo nesėkmingi.
Įstatymas reikalingas tam,
kad nustatytų tautinių bendrijų teises.
Ketvirtadienį priimta redakcija įsigalios kitų metų sausį,
jei įstatymą pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Rita Tamašunienė yra
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė.
Rita po balsavimo minėjo, kad įstatymas apima tik sąvoką
ir todėl po pusės metų tikrai atsiras pasiūlymų.
Naujas Seimas turės šitą įstatymą patobulinti
ir pritaikyti taip, kad jis atitiktų tautinių mažumų lūkesčius.
Įstatyme apibrėžiama:
• kas yra tautinė mažuma,
• nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai,
sąlygos ir tvarkos.
Tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas
kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis,
kuriam būdinga kitokia nei lietuvių tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.
Kiekvienam tautinės mažumos atstovui užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai,
privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Taip pat numatyta teisė tautinės mažumos atstovui mokytis savo kalba.
Tautinei mažumai priklausantys asmenys turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą,
tradicijas, papročius ir kalbą.
Jie turi teisę jungtis į organizacijas ir partijas,
turėti savo žiniasklaidos priemonių,
skleisti jose informaciją savo kalba.
